nukreipti

nukreĩpti, -ia, nùkreipė tr. 1. padaryti kreivą: Batus nukreipei į šalį J. Nukreipti čeverykai J. | refl.: Kepurė nusikreipė ant šalies Jnš. Nusikreĩpęs kluonas jau suvisai Rod. 2. pasukti, nugręžti į ką, kuria nors kryptimi: Jei tašką [šviesos] nukreipsim ant popieriaus, popierius ims degti rš. Jis nukreipė savo veidą keliauti tiesiog į Jeruzalę brš. Vaikas bandė savo žvilgsnį nukreipti į šoną ir negalėjo P.Cvir. Jis tylėdamas nukreipė žvilgsnį į langą J.Avyž. Jos akys nuolat buvo į vieną daiktą nukreiptos J.Balč. Visų akys nùkreiptos į krepšiuką (išalkę žiūri, kas ten yra, ar ko negaus) Ėr. | prk.: Tokį šauksmininką turim, pavyzdžiui, šioje rytų „maldelėje“, nukreiptoje į mėnesį (mėnulį) J.Jabl. Šiandien visa didingoji valstybė į komunizmą nukreipė kelius (sov.) V.Mozūr. | refl.: Visų akys nusikreipė pakalnės linkan Blv. 3. duoti kryptį: Seniau buvo Mirgluono kairinis intakas, dirbtinai nukreiptas į Šyšą EncIX722. | prk.: Lenino požiūris į literatūrą griežtai nukreiptas prieš bet kuriuos mėginimus izoliuoti literatūrą nuo visuomeninių ir partinių uždavinių (sov.) rš. 4. nugręžti nuo ko, į šalį: Seni, nukreipk ginklą, galbūt jis šauna! rš. | prk.: Ką nuo tikrojo kelio nukreĩpti KI3. Ką nuo jo mislies nukreĩpti KI3. Nukreipti šneką kur kitur rš. Ji visą laiką beveik nenukreipia akių nuo Martyno (įsispyrusi žiūri) I.Simon.

nukreĩpiamai adv.: Sprendžiamąjį žodį tars istorija, – nukreipiamai (nukreipdamas kalbą) atsakė dėdė rš. | refl.: O kada laumė nusikreipė į antrą šalį, jis paėmė kūdikį skubiai ir pasiguldė pas save BsMtII199. Juozapas ant valandos nusikreipęs verkė S.Stan. | prk.: Jo širdis nuo manęs nusikreĩpusi KI35. Mudu nusikreipėva nuo dalyko Blv.

5. atitolinti, nustumti: Kas nukreipia nakties priegadus, ligas, bėdas ir iškadas AA. Tu vis rūpini ir mūsų vargą nukreipi RD200. 6. sutelkti, sukoncentruoti (veiksmus, mintis ir pan.) kuria linkme, kuriam tikslui ar prieš ką: Visos jo mintys yra nukreiptos į tai, kaip išplėsti darbą rš. Didžiosios socialistinės šalies pastangos nukreiptos į taikingą darbą (sov.) sp. 7. refl. nueiti su prašymu, su reikalu: Nusikreipti į ką su prašymu BŽ306. \ kreipti; apkreipti; atkreipti; įkreipti; iškreipti; nukreipti; pakreipti; perkreipti; piekreipti; prakreipti; prikreipti; sukreipti; užkreipti